Ortognatinė chirurgija – viena iš smilkininio apatinio žandikaulio sąnario problemų sprendimo galimybių

Ortognatinė chirurgija pirmiausia taikoma koreguojant žandikaulių padėties ir tarpusavio santykio sutrikimus, skeletines sąkandžio anomalijas bei veido deformacijas. Tačiau žandikaulių padėtis yra susijusi ne tik su sąkandžiu ir veido proporcijomis – ji yra visos kramtymo sistemos biomechanikos dalis.

Todėl pacientams, kuriems kartu su žandikaulių padėties ir sąkandžio anomalija pasireiškia smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) ar kitų kramtymo sistemos struktūrų sutrikimų, ortognatinė chirurgija tam tikrais atvejais gali būti kompleksinio šių problemų sprendimo dalis.

Kas yra SAŽS ir temporomandibuliniai sutrikimai?

Smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys (SAŽS) jungia apatinį žandikaulį su kaukole. Žmogus turi du SAŽS, kurie funkcionuoja kartu ir yra sudėtingos kramtymo sistemos, kurią taip pat sudaro kramtomieji raumenys, raiščiai, dantys ir kitos struktūros, dalis.

SAŽS nėra paprastas „vyrių“ principu veikiantis sąnarys. Išsižiojant ir užsičiaupiant jame derinami sukamieji ir slenkamieji judesiai, o kramtant apatinis žandikaulis taip pat juda į šonus bei pirmyn ir atgal.

Sąnario viduje esantis sąnarinis diskas dalija sąnarį į dvi dalis ir dalyvauja koordinuojant sąnarinės galvos judėjimą.

Temporomandibuliniai sutrikimai (angl. temporomandibular disorders, TMD) – tai grupė sutrikimų, galinčių apimti SAŽS, kramtomuosius raumenis ir kitas susijusias kramtymo sistemos struktūras.

Šie sutrikimai gali pasireikšti skirtingai. Pacientai gali jausti skausmą SAŽS ar kramtomųjų raumenų srityje, ribotą ar skausmingą išsižiojimą, spragsėjimą ar kitus sąnario garsus, žandikaulio judesių sutrikimus.

Kaip žandikaulių padėtis susijusi su SAŽS?

Apatinio žandikaulio sąnarinės galvos yra SAŽS dalis, todėl apatinio žandikaulio padėtis ir judesiai biomechaniškai susiję su abiejų sąnarių funkcija.

Kartu svarbu suprasti, kad sąkandžio ar žandikaulių padėties anomalija savaime nėra universali SAŽS sutrikimų priežastis. Temporomandibuliniai sutrikimai yra daugialypiai – jų atsiradimui ir simptomams gali turėti įtakos paties sąnario struktūriniai pokyčiai, sąnarinio disko padėtis ir funkcija, uždegiminiai ar degeneraciniai procesai, kramtomųjų raumenų funkcija ir kiti veiksniai.

Tačiau kai tam pačiam pacientui yra skeletinė žandikaulių deformacija, sąkandžio anomalija ir SAŽS sutrikimų, šių problemų negalima vertinti visiškai atskirai.

Tokiais atvejais svarbu įvertinti visą kramtymo sistemą ir nustatyti, kokią reikšmę konkretaus paciento būklei turi žandikaulių anatomija, jų tarpusavio santykis ir SAŽS būklė.

Kas pasikeičia atliekant ortognatinę operaciją?

Ortognatinės operacijos metu žandikauliai perkeliami į iš anksto suplanuotą padėtį, koreguojant jų tarpusavio santykį, sąkandį ir veido skeleto proporcijas.

Keičiantis žandikaulių padėčiai ir sąkandžiui, keičiasi ir visos kramtymo sistemos biomechaninės sąlygos.

Tačiau tai nereiškia, kad ortognatinės operacijos metu pats SAŽS yra operuojamas.

Atliekant ortognatinę operaciją, kai nėra numatyta atskira SAŽS chirurginė intervencija, apatinio žandikaulio sąnarinės galvos padėtis sąnaryje nėra keičiama – chirurgiškai keičiama tik žandikaulių padėtis ir jų tarpusavio santykis.

Žandikaulių padėties, jų tarpusavio santykio ir sąkandžio pakeitimas kartu pakeičia visos kramtymo sistemos anatomines ir biomechanines sąlygas. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių pacientams, turintiems SAŽS simptomų prieš operaciją, po ortognatinės chirurgijos jų pobūdis ar intensyvumas gali keistis. Tačiau šio poveikio negalima vienodai prognozuoti visiems pacientams.

Ką rodo naujausi moksliniai tyrimai?

2025 m. paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje „Association between orthognathic surgery and temporomandibular disorder in dentofacial disharmony patients“ buvo vertinamas ryšys tarp ortognatinės chirurgijos ir temporomandibulinių sutrikimų simptomų skirtingais laikotarpiais po operacijos.

Į sisteminę apžvalgą ir metaanalizę buvo įtrauktas 21 tyrimas, apėmęs 2 070 pacientų, turėjusių dentofacialinių deformacijų.

Tyrimuose vertinti tokie rodikliai kaip SAŽS skausmas, spragsėjimas ir maksimalus išsižiojimas, stebint jų pokyčius skirtingais laikotarpiais po ortognatinės operacijos.

SAŽS skausmas

Metaanalizėje nustatyta, kad praėjus šešiems mėnesiams po ortognatinės operacijos SAŽS skausmas buvo reikšmingai sumažėjęs.

SAŽS spragsėjimas

Praėjus šešiems mėnesiams po operacijos taip pat nustatytas reikšmingas SAŽS spragsėjimo sumažėjimas.

Tačiau SAŽS spragsėjimas nėra vienintelis sąnario būklės rodiklis, todėl jo pokytis turi būti vertinamas kartu su kitais klinikiniais simptomais ir bendra sąnario būkle.

Maksimalus išsižiojimas

Sisteminėje apžvalgoje nustatyta, kad maksimalus išsižiojimas po operacijos laikui bėgant didėjo.

Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu išsižiojimas gali būti laikinai ribotas dėl pooperacinio tinimo, audinių gijimo, skausmo ir pakitusios kramtymo sistemos funkcijos. Todėl SAŽS funkcijos ir maksimalaus išsižiojimo pokyčius svarbu vertinti ne vien ankstyvuoju laikotarpiu po operacijos, bet ir vėliau, vykstant gijimui bei funkcijos atsistatymui.

Ar tai reiškia, kad ortognatinė chirurgija išgydo SAŽS sutrikimus?

Nors daliai pacientų po ortognatinės operacijos SAŽS skausmas, spragsėjimas ar kiti simptomai gali sumažėti, poveikis SAŽS simptomams nėra vienodai prognozuojamas visiems pacientams.

Svarbu ir tai, kad ankstyvas SAŽS simptomų pagerėjimas nebūtinai reiškia tokį pat ilgalaikį rezultatą. Todėl ortognatinė chirurgija negali būti vertinama kaip universalus ar vienodai prognozuojamas SAŽS sutrikimų gydymo metodas.

Pagrindinis ortognatinės chirurgijos tikslas išlieka dentofacialinės deformacijos – žandikaulių padėties, jų tarpusavio santykio ir sąkandžio – korekcija. Tačiau pacientams, kurie kartu turi SAŽS sutrikimų, po ortognatinio gydymo gali pasikeisti ir šių sutrikimų simptomai.

Kada ortognatinė chirurgija gali būti SAŽS problemų sprendimo dalis?

Svarbiausia yra konkretaus paciento diagnozė ir individualus būklės įvertinimas.

Jeigu pacientas turi tik SAŽS ar kramtomųjų raumenų sutrikimą, tai savaime nėra indikacija ortognatinei operacijai. Tačiau kitaip vertinama situacija, kai kartu nustatoma skeletinė žandikaulių padėties ir sąkandžio anomalija, kuriai reikalingas ortognatinis gydymas, ir SAŽS sutrikimų.

Šaltinis: Lin C, Zhang J, Zheng M, Zhu C, Zhang C, Wan Q. Association between orthognathic surgery and temporomandibular disorder in dentofacial disharmony patients: a systematic review and meta-analysis. British Journal of Oral and Maxillofacial Surgery. 2026;64(1):33–42. DOI: 10.1016/j.bjoms.2025.09.316.

Informaciją parengė

gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas

Dalius Matkevičius