Kodėl po veido ir žandikaulių operacijų gali laikinai pakisti veido jutimas net ir nenutrūkus nervui?

Veido tirpimas, sumažėjęs jautrumas, dilgčiojimas ar kiti neįprasti pojūčiai gali pasireikšti po įvairių veido ir žandikaulių srities chirurginių intervencijų. Dažnai pacientui natūraliai kyla klausimas – jeigu nervas operacijos metu nebuvo nutrauktas, kodėl jutimas vis tiek pakito? Ar jutimas atsistatys ir kiek laiko tai gali užtrukti?

Veido jutimą užtikrina sudėtingas nervų tinklas

Didžiąją veido, burnos ertmės ir žandikaulių srities jutiminės informacijos dalį perduoda trišakis nervas (lot. nervus trigeminus). Jis turi tris pagrindines šakas: akininę (n. ophthalmicus), viršutinio žandikaulio (n. maxillaris) ir apatinio žandikaulio (n. mandibularis).

Veido ir žandikaulių chirurgijoje ypač svarbios šių nervų šakos, tarp jų – infraorbitalinis, apatinis alveolinis, smakrinis ir liežuvinis nervai. Jų anatominė padėtis glaudžiai susijusi su kaulinėmis ir minkštųjų audinių struktūromis, kuriose atliekamos chirurginės intervencijos.

Dėl tokios anatomijos jutiminiai nervai gali būti veikiami šalinant dantis, atliekant implantaciją, žandikaulių osteotomijas, genioplastiką, šalinant patologinius darinius, rekonstruojant žandikaulius ar gydant veido ir žandikaulių traumas. Tai nereiškia, kad po kiekvienos tokios intervencijos jutimas pakis – konkreti rizika priklauso nuo operuojamos srities, nervo anatomijos, intervencijos pobūdžio ir kitų individualių aplinkybių.

Kodėl jutimas gali pakisti, nors nervas nėra nutrauktas?

Kad nervo funkcija laikinai sutriktų, nervas nebūtinai turi būti nutrauktas. Operacijos metu jis gali būti tempiamas, spaudžiamas ar kitaip mechaniškai veikiamas. Jo funkcijai įtakos gali turėti ir po operacijos atsirandantis aplinkinių audinių patinimas.

Dėl tokio poveikio gali laikinai sutrikti nervinių impulsų perdavimas arba būti paveikta dalis nervinių skaidulų, nors pats nervas išlieka anatomiškai vientisas.

Kaip ir kur gali pasireikšti jutimo pokyčiai?

Pakitusį jutimą pacientai gali jausti labai įvairiai. Tai gali būti:

• visiškas ar dalinis tam tikros srities tirpimas;
• sumažėjęs jautrumas;
• dilgčiojimas ar „skruzdėlyčių“ pojūtis;
• neįprastai padidėjęs jautrumas;
• deginantis, duriantis ar elektrizuojantis pojūtis;
• skausmas ar nemalonus pojūtis nuo prisilietimo, kuris įprastai skausmo nesukelia.

Pakitusių pojūčių vieta priklauso nuo to, kuris nervas ar jo šaka buvo paveikti. Todėl po skirtingų operacijų jutimo pokyčiai gali būti jaučiami skirtingose srityse – tai priklauso nuo operacijos vietos ir šalia esančių nervų.

Kiek laiko gali trukti jutimo atsistatymas?

Nervo funkcijos atsistatymas priklauso nuo operacijos metu nervui tekusio poveikio pobūdžio ir stiprumo, todėl jo trukmė kiekvienam pacientui gali būti skirtinga.

Dažniausiai jutimas palaipsniui gerėja per pirmuosius mėnesius po operacijos, tačiau atsistatymas gali tęstis 12 mėnesių ar ilgiau. Daliai pacientų tam tikro laipsnio jutimo pokytis gali išlikti ir ilgesnį laiką.

Kada jutimo pokyčius reikėtų papildomai įvertinti?

Nors ankstyvuoju laikotarpiu po operacijos, ypač jeigu buvo atlikta sudėtinga intervencija, pakitęs ar sumažėjęs jutimas gali būti įprastas pooperacinis reiškinys, svarbu stebėti, kaip jutimas keičiasi laikui bėgant.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei jutimo pokyčiai stiprėja, ilgainiui nepastebima gerėjimo arba atsiranda stiprus deginantis, elektrizuojantis ar prisilietimo sukeltas skausmas.

1. Bertagna AE, Van der Cruyssen F, Miloro M. Persistent Neurosensory Disturbance Following Sagittal Split Osteotomy: A Systematic Review and Meta-Analysis of One-Year Outcomes and Risk Factors. J Oral Maxillofac Surg. 2026;84(1):25–44. doi:10.1016/j.joms.2025.08.014.
2. Almohammadi T, Yates J, Aljohani M, Alshehri S. Surgical outcomes of the surgical techniques following management of iatrogenic trigeminal nerve injuries: A systematic review. Saudi Dent J. 2024;36(4):499–508. doi:10.1016/j.sdentj.2023.12.018.
3. Kämmerer PW, Heimes D, Hartmann A, et al. Clinical insights into traumatic injury of the inferior alveolar and lingual nerves: a comprehensive approach from diagnosis to therapeutic interventions. Clin Oral Investig. 2024;28(4):216. doi:10.1007/s00784-024-05615-4.
4. Réus JC, et al. Prevalence and management of neuropathic injury caused by dental implant insertion in mandible: a systematic review. J Oral Facial Pain Headache. 2024;38(2):25–47. doi:10.22514/jofph.2024.012.
5. Lee J, Feng B, Park JS, Foo M, Kruger E. Incidence of lingual nerve damage following surgical extraction of mandibular third molars with lingual flap retraction: A systematic review and meta-analysis. PLoS One. 2023;18(2):e0282185. doi:10.1371/journal.pone.0282185.
6. Keykha E, Tahmasebi E, Hadilou M. Therapeutic modalities for iatrogenic late paresthesia in oral tissues innervated by mandibular branch of trigeminal nerve: a systematic review. Maxillofac Plast Reconstr Surg. 2024;46(1):25. doi:10.1186/s40902-024-00438-5.

Parengė

Gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas

Dalius Matkevičius