Ortognatinė chirurgija – vienas iš obstrukcinės miego apnėjos gydymo būdų

Ortognatinė chirurgija dažniausiai siejama su žandikaulių padėties, sąkandžio ir veido proporcijų korekcija. Tačiau tam tikrais atvejais ji gali būti taikoma ir gydant obstrukcinę miego apnėją (OMA).

Vienas efektyviausių chirurginių OMA gydymo metodų yra viršutinio ir apatinio žandikaulių pastūmimas į priekį (angl. maxillomandibular advancement, MMA).

Kas yra obstrukcinė miego apnėja?

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – su miegu susijęs kvėpavimo sutrikimas, kai miego metu dėl pasikartojančio viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimo arba užsidarymo sumažėja arba laikinai nutrūksta oro srautas kvėpavimo takuose.

Apnėja – tai laikinas oro srauto nutrūkimas miego metu.

Hipopnėja – dalinis oro srauto sumažėjimas miego metu, susijęs su deguonies įsotinimo sumažėjimu ir (ar) prabudimu iš miego.

Tokie epizodai gali kartotis daug kartų per naktį, trikdyti normalią miego struktūrą ir lemti deguonies įsotinimo kraujyje svyravimus.

Vienas pagrindinių OMA sunkumui vertinti naudojamų rodiklių yra apnėjų ir hipopnėjų indeksas (AHI) – apnėjų ir hipopnėjų skaičius, tenkantis vienai miego valandai. AHI taip pat yra vienas pagrindinių objektyvių rodiklių, pagal kuriuos moksliniuose tyrimuose vertinamas OMA gydymo efektyvumas.

Kodėl žandikaulių padėtis svarbi kvėpavimo takams?

Viršutinių kvėpavimo takų praeinamumui svarbi ne tik jų anatominė erdvė, bet ir juos supančių struktūrų – žandikaulių, liežuvio, minkštojo gomurio ir kitų minkštųjų audinių – padėtis bei tarpusavio santykis.

Žandikauliai yra anatomiškai ir funkciškai susiję su aplinkiniais minkštaisiais audiniais. Todėl keičiant viršutinio ir apatinio žandikaulių padėtį, kartu keičiasi ir su jais susijusių minkštųjų audinių padėtis.

Šiuo anatominiu principu grindžiamas viršutinio ir apatinio žandikaulių pastūmimas į priekį – MMA.

Kaip atliekamas viršutinio ir apatinio žandikaulių pastūmimas į priekį?

MMA yra ortognatinė operacija, kurios metu chirurgiškai pakeičiama viršutinio ir apatinio žandikaulių padėtis, pastumiant juos į priekį.

Operacijos metu atliekamos žandikaulių osteotomijos, žandikauliai perkeliami į iš anksto suplanuotą padėtį ir joje stabilizuojami.

Operacijos planavimas apima ne tik kvėpavimo takų vertinimą. Vertinama žandikaulių anatomija, jų tarpusavio santykis, sąkandis, veido proporcijos ir kiti konkrečiam pacientui svarbūs anatominiai bei funkciniai veiksniai.

Todėl MMA nėra vien tik kvėpavimo takų erdvės didinimo procedūra. Tai ortognatinė operacija, kurios metu pakeitus žandikaulių padėtį kartu keičiasi su jais susijusių minkštųjų audinių padėtis ir viršutinių kvėpavimo takų anatomija.

Kaip žandikaulių pastūmimas į priekį veikia kvėpavimo takus?

Pastūmus viršutinį ir apatinį žandikaulius į priekį, kartu keičiama su jais susijusių minkštųjų audinių padėtis.

Dėl šių anatominių pokyčių gali padidėti erdvė už minkštojo gomurio ir liežuvio – viršutinių kvėpavimo takų srityse, kurios yra svarbios obstrukcinės miego apnėjos mechanizmui.

Dėl padidėjusios kvėpavimo takų erdvės ir pakitusios juos supančių minkštųjų audinių padėties gali sumažėti viršutinių kvėpavimo takų polinkis susiaurėti ar užsidaryti miego metu.

Taigi MMA poveikis gydant OMA susijęs ne vien su pačių žandikaulių padėties pakeitimu, bet ir su dėl šio pakeitimo atsirandančiais viršutinių kvėpavimo takų bei juos supančių minkštųjų audinių anatominiais pokyčiais.

Ką rodo moksliniai tyrimai?

2025 m. žurnale Otolaryngology–Head and Neck Surgery paskelbtoje Walker ir bendraautorių sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo įvertintas MMA veiksmingumas gydant obstrukcinę miego apnėją.

Į metaanalizę buvo įtrauktas 31 tyrimas, apėmęs 1 597 pacientus, kuriems dėl OMA buvo atliktas viršutinio ir apatinio žandikaulių pastūmimas į priekį.

Apibendrinus tyrimų rezultatus nustatyta, kad po MMA:

• reikšmingai sumažėjo apnėjų ir hipopnėjų indeksas (AHI);
• reikšmingai sumažėjo kvėpavimo sutrikimų indeksas (RDI);
• pagerėjo mažiausio deguonies įsotinimo miego metu rodiklis (SpO₂ nadir);
• reikšmingai sumažėjo mieguistumas dieną, vertintas pagal Epworth mieguistumo skalę (ESS).

Šie rezultatai rodo, kad MMA poveikis nustatomas tiek pagal objektyvius miego metu registruojamus kvėpavimo ir deguonies įsotinimo rodiklius, tiek pagal mieguistumo dieną vertinimą.

Sisteminės apžvalgos ir metaanalizės autoriai MMA įvardija kaip chirurginį OMA gydymo metodą, pasižymintį didžiausiu gydymo sėkmės rodikliu tarp šiuo metu taikomų chirurginių OMA gydymo metodų.

Ar MMA tinka kiekvienam pacientui, sergančiam obstrukcine miego apnėja?

OMA gali būti susijusi su skirtingais anatominiais ir funkciniais veiksniais, todėl vien OMA diagnozė savaime nereiškia, kad pacientui reikalinga ortognatinė operacija.

Sprendžiant dėl chirurginio gydymo individualiai vertinamas OMA sunkumas, viršutinių kvėpavimo takų anatomija, žandikaulių padėtis ir jų tarpusavio santykis, sąkandis, veido anatomija, anksčiau taikytas OMA gydymas ir kiti konkrečiam pacientui svarbūs veiksniai.

Todėl sprendimas dėl MMA priimamas individualiai, įvertinus konkretaus paciento anatomiją, funkcinę būklę ir chirurginio gydymo indikacijas.

Šaltinis:

Walker A, Kassir MF, Sama V, Nguyen SA, Abdelwahab M. Maxillomandibular Advancement Safety and Effectiveness in Obstructive Sleep Apnea: Systematic Review and Meta-Analysis. Otolaryngology–Head and Neck Surgery. 2025;172(4):1142–1154. DOI: 10.1002/ohn.1114.

Informaciją parengė

gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas

Dalius Matkevičius